2014 m. sausio 10 d., penktadienis

Pa Blūdita

Arūnas Brazauskas
Vakar · Redaguota
VSD ir litvakų know-how -- Socialistų revoliucionierių kovinei organizacijai atminti
Trigrašis 2014 01 08
...Renatas Juška, pernai rugpjūtį iš ambasadoriaus Vengrijoje pareigų atšauktas pareigūnas, kuris prarado postą dėl savo kalbų telefonu, ragina išsiaiškinti Lietuvos institucijų vaidmenį šiame skandale.
Ponas Juška įtaria, kad jį sekė ir įrašus padarė kuri nors Lietuvos žvalgyba. Nesileisdamas į šio itin painaus reikalo detales, priminsiu, kad diplomatas siūlė remti Armeniją jos konflikte su Azerbaidžanu ir teiravosi, ar į premjero Algirdo Butkevičiaus kišenę įdėta „kramtoškės“ ir „tabako“. Su juo kalbėjęs kolega tikino, kad įdėta „siemkių“. Citavau pažodžiui.
Komentuojant su Lietuva susijusias žvalgybines temas, pastaruoju metu į galva lenda visai nederamos mintys. Matyt, pasąmonė linkusi išsukti mane nuo atsakomybės. Štai ir dabar, užuot galvojęs apie ambasadorių Jušką ir generolą Gediminą Griną, pagalvojau apie šviesios atminties litvaką Jevno Azefą. Nežinau, kaip į lietuvių kalbą verčiamas vardas Jevno – gal Jona. Tas Azefas, miręs sava mirtimi, 1918 m., pagarsėjo tuo, kad būdamas kovinės socialistų revoliucionierių organizacijos vadas, jis tuo pat metu buvo ir Rusijos slaptosios policijos, vadinamosios ochrankos, agentas, per palyginamą laiką gavęs iš valdžios honorarų daugiau, nei uždirbo jo smogikų nužudytas vidau reikalų ministras, pavarde Plėvė.
Iškilų litvaką Azefą verta prisiminti ne dėl gautų honorarų, o dėl schemos, į kurią jis buvo, kaip sakoma, įpaišytas. Pažangos stūmikai ochrankos gretose kūrė teroristų kuopeles, kurios atliko du svarbius vaidmenis: pirma, pateisino ochrankos buvimą; antra, dirbo visuomenės sanitarais, šalino nepažangius pareigūnus: gubernatorius, ministrus ir panašiai. Jei koks nors pareigūnas norėdavo pašalinti jo karjerai trukdantį konkurentą – tereikėdavo rasti būdą, kaip susimokėti. Vadinkime tai ochrankos ir teroristų bendra komercine veikla.
Jei dabar kelčiau tostą, kviesčiau išgerti už tai, kad metodai tapo humaniškesni. Lietuvoje kaip ir pasaulyje politikus vis rečiau šaudo, vis dažniau kompromituoja. Lietuva pasižymi unikaliu gebėjimu drebinti savo pamatus dėl menkavertės informacijos, panašios į anekdotų tinklalapio iškarpas. Kol prireiks bombų, apmėtoma kuzbezdaliais.
Tai buvo Arūno Brazausko trigrašis.
Nuotrauka: VSD ir litvakų know-how -- Socialistų revoliucionierių kovinei organizacijai atminti Trigrašis 2014 01 08 ...Renatas Juška, pernai rugpjūtį iš ambasadoriaus Vengrijoje pareigų atšauktas pareigūnas, kuris prarado postą dėl savo kalbų telefonu, ragina išsiaiškinti Lietuvos institucijų vaidmenį šiame skandale. Ponas Juška įtaria, kad jį sekė ir įrašus padarė kuri nors Lietuvos žvalgyba. Nesileisdamas į šio itin painaus reikalo detales, priminsiu, kad diplomatas siūlė remti Armeniją jos konflikte su Azerbaidžanu ir teiravosi, ar į premjero Algirdo Butkevičiaus kišenę įdėta „kramtoškės“ ir „tabako“. Su juo kalbėjęs kolega tikino, kad įdėta „siemkių“. Citavau pažodžiui. Komentuojant su Lietuva susijusias žvalgybines temas, pastaruoju metu į galva lenda visai nederamos mintys. Matyt, pasąmonė linkusi išsukti mane nuo atsakomybės. Štai ir dabar, užuot galvojęs apie ambasadorių Jušką ir generolą Gediminą Griną, pagalvojau apie šviesios atminties litvaką Jevno Azefą. Nežinau, kaip į lietuvių kalbą verčiamas vardas Jevno – gal Jona. Tas Azefas, miręs sava mirtimi, 1918 m., pagarsėjo tuo, kad būdamas kovinės socialistų revoliucionierių organizacijos vadas, jis tuo pat metu buvo ir Rusijos slaptosios policijos, vadinamosios ochrankos, agentas, per palyginamą laiką gavęs iš valdžios honorarų daugiau, nei uždirbo jo smogikų nužudytas vidau reikalų ministras, pavarde Plėvė. Iškilų litvaką Azefą verta prisiminti ne dėl gautų honorarų, o dėl schemos, į kurią jis buvo, kaip sakoma, įpaišytas. Pažangos stūmikai ochrankos gretose kūrė teroristų kuopeles, kurios atliko du svarbius vaidmenis: pirma, pateisino ochrankos buvimą; antra, dirbo visuomenės sanitarais, šalino nepažangius pareigūnus: gubernatorius, ministrus ir panašiai. Jei koks nors pareigūnas norėdavo pašalinti jo karjerai trukdantį konkurentą – tereikėdavo rasti būdą, kaip susimokėti. Vadinkime tai ochrankos ir teroristų bendra komercine veikla. Jei dabar kelčiau tostą, kviesčiau išgerti už tai, kad metodai tapo humaniškesni. Lietuvoje kaip ir pasaulyje politikus vis rečiau šaudo, vis dažniau kompromituoja. Lietuva pasižymi unikaliu gebėjimu drebinti savo pamatus dėl menkavertės informacijos, panašios į anekdotų tinklalapio iškarpas. Kol prireiks bombų, apmėtoma kuzbezdaliais. Tai buvo Arūno Brazausko trigrašis.
3Patinka · · Stabdyti pranešimus ·
Pranešimą parašė ties

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Užsisakykite: Rašyti komentarus (Atom)