Straibato Eilinis:Taigi "atmazu " atsipirkti. Va šitas pvz:NACIONALISTAS

Lietuvos kariuomenės vadas: NATO – ne gynyba, o grėsmė

 

Aliarmo varpais Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pradėjo skambinti dėl viršūnių susitikimo Varšuvoje. Liepos 8–9 dienomis…

gelezinisvilkassite.wordpress.com

Lietuvos kariuomenės vadas: NATO – ne gynyba, o grėsmė

Date: July 8, 2016Author: gelezinisvilkassite 0 Comments

Aliarmo varpais Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pradėjo skambinti dėl viršūnių susitikimo Varšuvoje.

Liepos 8–9 dienomis NATO valstybių vadovai Varšuvoje galbūt pasirašys istorinį susitarimą, kad Baltijos šalyse ir Lenkijoje nuo 2017 m. bus nuolat dislokuojama karinė brigada iš keturių batalionų, turinti atgrasyti Rusiją nuo kėslų pulti rytinį Šiaurės Atlanto aljanso sparną.

Anot generolo Jono V.Žuko, jeigu politikai nuspręs dislokuoti rotuojamas NATO pajėgas Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse, tai pasirinktas gana simboliškas įrodymas, kad NATO sąjungininkai pasirengę saugoti Lietuvą – 800– 1000 karių kontingentas. Tiek žmonių net neužtektų apginti pagrindinės Lietuvą su kitomis NATO valstybėmis jungiančios arterijos – Suvalkų koridoriaus, jeigu jį sumanytų perkirsti Rusija…Tai kelia grėsmę strateginiam stabilumui NATO ir Rusijos santykiuose”, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino kariuomenės vadas.

Bet kol kas visos NATO šalys laikosi įsipareigojimų, nepasiduoda Rusijos gąsdinimams, šantažui. Per antrą iš eilės NATO viršūnių susitikimą svarbiausias darbotvarkės klausimas – Rusijos sulaikymo strategija. Tai neįtikėtina! Juk Europą kamuoja ir pabėgėlių, Graikijos skolų krizės, dabar dar prisidėjo Didžiosios Britanijos atsiskyrimo referendumo pasekmės. Tačiau Šiaurės Atlanto sutarties organizacija todėl ir yra stipri, kad laikosi įsipareigojimų.

Apie tai, kad Baltijos šalis laiko lengvu grobiu Rusijai, anksčiau sakė ir JAV generolas Benas Hodžesas. JAV sausumos pajėgų Europoje vadas pareiškė pritariąs karinių analitikų vertinimui, kad karo atveju „Rusija Baltijos šalis užimtų greičiau nei mes ten atsidurtume jų ginti. Rusų daliniai Baltijos valstybių sostines galėtų užimti per 36-60 valandų”, – Vokietijos savaitraščiui „Zeit” sakė B. Hodžesas. Jis be to kalbėjo apie daugybę trūkumų dalinių bendradarbiavimo srityje, kurie buvo nustatyti per pastarąsias NATO karines pratybas „Anakonda” Lenkijoje. Viena pagrindinių problemų buvo ta, kad sunkiosios ginkluotės negalima pakankamai greitai permesti iš Vakarų į Rytų Europą.

Generolas Jonas V.Žukas pabrežė, kad yra daug problemų Lietuvoje ir karo atveju NATO nepadės.

Kilus grėsmei lietuviai savo valstybės ginklu negintų

Jeigu Lietuvai kiltų pavojus iš išorės, 61,3 proc. mūsų šalies piliečių nepaimtų arba greičiausiai nepaimtų ginklo į rankas ir savo valstybės negintų. Gelbėti Lietuvą ryžtųsi tik 29,8 proc. šalies gyventojų, tačiau net 65,8 proc. žmonių tvirtina besididžiuoją būdami savo šalies piliečiais. Tokius rezultatus atskleidė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Kariuomenės vadas sako, kad nors abejingumo savo valstybei pateisinti negalima, tačiau reikia suprasti, jog sąmoningų ir pasiaukojančių piliečių visuomet bus nedaug – didelė dalis žmonių savo šalį gins tik tuomet, jei turės ką prarasti. „Tai štai – protinga politika pirmiausia turėtų būti pastangos gausinti tą turinčių ką prarasti piliečių skaičių. Lietuvoje ne tik kad šito nebuvo daroma, bet buvo einama priešinga kryptimi, todėl tokie apklausos rezultatai yra absoliučiai dėsningi“, – DELFI sakė generolas.

Kaip ginti demokratiją, kurios nėra

Nereikia net kartoti, kad lygiai tokių pat didelių lūkesčių dėl viršūnių susitikimo turi tiek Lenkija, tiek Lietuva. Mes kartu laukiame NATO bazių, Amerikos karių, karinės infrastruktūros, sunkiosios technikos. Tai turėtų realiai sustiprinti mūsų saugumą, amerikiečiams ir europiečiams garantuoti stabilią demokratiją šioje Europos dalyje.

Tačiau atrodo, kad Lietuvos valdžios institucijos, siekiančios savo šaliai amerikiečių teikiamo didesnio karinio saugumo, kelia sąmyšį kalbėdamos apie kitą svarbų vidaus saugumo ir vidaus taikos elementą, jei taip galima būtų pavadinti mūsų šalies tautinius santykius. Lietuva yra daugiatautė valstybė, todėl akivaizdu, kad jos saugumas taip pat yra susijęs su Europos (arba, kaip kas nori, sąžiningu) tautinių mažumų teisių užtikrinimu: kad jos jaustųsi saugios savo tėvynėje. Oficialiai Lietuvos politikai tai deklaruoja. Kiekviena nauja Vyriausybė, prieš imdamasi savo misijos, tiesą sakant, rituališkai prisiekia, kad netrukus išspręs jai žinomas mažumų problemas ir nuo tada viskas bus gerai.

Galų gale, visi matome, kad kai tik ateina laikas net akivaizdžiausiais atvejais priimti sprendimą (kaip, tarkim, pavardžių rašymas arba sąžiningi tautinių mažumų mokyklų brandos egzaminai), staiga politikai patiria nepateisinamą, kažkokią net nenormalią baimę. Jie bijo, kad lenkiškos raidės sunaikins senovinį lietuvių raidyną, o tautinių mažumų mokyklų absolventai laikydami egzaminą geriau pasirodys iš to, ko jie nebuvo mokomi, už moksleivius iš lietuvių mokyklų.

Bet kaip ginti demokratiją, kuri neegzistuoja?

Share this:https://gelezinisvilkassite.wordpress.com/2016/07/08/lietuvos-kariuomenes-vadas-nato-ne-gynyba-o-gresme/