Maskva
jūsų niekad nepavergs, jei Respublikos pilietis netaps maskvėnu, jei
išsaugos laisvo žmogaus tapatybę; todėl "įtvirtinkite širdyse
Respubliką", - mokė Jeanas Jacques'as Rousseau lietuvius ir lenkus. Visi
jo pamokymai - pagaliau ir lietuviškai.
Kadaise LDK virtuvininkas Mykolas Vielhorskio Paryžiuje įkalbėjo Rousseau išdėstyti pasiūlymus, kaip pertvarkyti Abiejų Tautų Respubliką, kad ji išliktų tarp agresyvių Europos monarchijų.
1770-1771 m. Rousseau parašė "Svarstymus apie Lenkijos valdžią ir apie jos reformos projektą" - "Considérations sur le Gouvernement de Pologne et sur sa Réformation projetée".
Šį darbą žemaičių bajoras Mauricijus Pranciškus Karpis išvertė į lenkų kalbą ir 1789 m. paskelbė Varšuvoje. Šiemet Daliaus Viilūno Dalius Viliūnas ir Vygando Aleksandravičiaus rūpesčiu Rousseau "Svarstymai" išleisti lietuviškai - paskelbti judviejų knygoje "Jeanas Jacques'as Rousseau ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė" (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
Anksčiau Rousseau tekstą aptarinėjau ir išsivertęs citavau akademiniuose straipsniuose. Tos citatos ir šiandien skamba aktualiai. Tad dalinuosi.
Bajorai "nebus laimingi ir laisvi tol, kol savo brolius laikys grandinėmis sukaustytus"; valstiečiams ir miesteičiams būtina sugrąžinti prigimtinę teisę dalyvauti savo krašto valdžioje, kad jie "širdimi prisirištų prie tėvynės"; todėl svarbiausia bajorų pareiga - išlavinti visus krašto gyventojus ir padaryti juos "pajėgius laisvei",- rašė Rousseau.
"Svarstymuose" Rousseau vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į sunkiai žmonėms ir tautoms pakeliamą laisvės naštą, į būtinybę tokiai naštai moraliai pasirengti:
"Laisvė yra sotus, bet sunkiai virškinamas maistas: reikia labai sveikų skrandžių, kad ją ištvertum. Juokiuosi iš tų suniekšėjusių tautų, kurios, sąmokslininkų sukurstytos, drįsta kalbėti apie laisvę, nors jos nesuvokia, bet, turėdamos pilnas vergo ydų širdis, įsivaizduoja, jog pakanka maištauti, kad būtum laisvas. O išdidi ir šventa Laisve! Jei tie vargšai galėtų tave pažinti, jei žinotų, kokia kaina tave įgyja ir saugo, jei jaustų, kiek tavo įstatymai yra rūstesni už sunkų tironų jungą, jų silpnos sielos, aistrų belaisvės, turėtų uždusti, išsigąstų tavęs šimtąkart labiau negu nelaisvės, su siaubu bėgtų nuo tavęs, kaip nuo sunkaus vežimo, galinčio juos sutraiškyti."
Rousseau idealizavo lenkus ir lietuvius kaip laisvos Romos respublikos dorybių ir idealų gynėjus, kaip laisvos tautos tapatybę to meto Europoje dar išsaugojusius žmones. Abiejų Tautų Respublika, pasak jo, galinti atgimti, jei remsis šia savo tapatybe ir ją stiprins.
Rousseau apie XVIII amžiaus Europą:
"Kas ką bekalbėtų, bet šiandien jau nebėra prancūzų, vokiečių, ispanų, net anglų: tėra tik europiečiai. Visų tie patys skoniai, pomėgiai, tie patys papročiai, nes niekam iš jų nesuteikė tautinio pavidalo jokia išskirtinai sava teisė. Visi jie vienodomis sąlygomis elgsis vienodai. <…> Visi kalbės apie viešąjį gėrį, o galvos tik apie save. <…> Perteklius – vienintelė jų ambicija, auksas – vienintelė aistra; būdami tikri, kad už auksą gali turėti viską, ko geidžia, parsiduos pirmajam, kuris panorės juos nusipirkti."
Kadaise LDK virtuvininkas Mykolas Vielhorskio Paryžiuje įkalbėjo Rousseau išdėstyti pasiūlymus, kaip pertvarkyti Abiejų Tautų Respubliką, kad ji išliktų tarp agresyvių Europos monarchijų.
1770-1771 m. Rousseau parašė "Svarstymus apie Lenkijos valdžią ir apie jos reformos projektą" - "Considérations sur le Gouvernement de Pologne et sur sa Réformation projetée".
Šį darbą žemaičių bajoras Mauricijus Pranciškus Karpis išvertė į lenkų kalbą ir 1789 m. paskelbė Varšuvoje. Šiemet Daliaus Viilūno Dalius Viliūnas ir Vygando Aleksandravičiaus rūpesčiu Rousseau "Svarstymai" išleisti lietuviškai - paskelbti judviejų knygoje "Jeanas Jacques'as Rousseau ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė" (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
Anksčiau Rousseau tekstą aptarinėjau ir išsivertęs citavau akademiniuose straipsniuose. Tos citatos ir šiandien skamba aktualiai. Tad dalinuosi.
Bajorai "nebus laimingi ir laisvi tol, kol savo brolius laikys grandinėmis sukaustytus"; valstiečiams ir miesteičiams būtina sugrąžinti prigimtinę teisę dalyvauti savo krašto valdžioje, kad jie "širdimi prisirištų prie tėvynės"; todėl svarbiausia bajorų pareiga - išlavinti visus krašto gyventojus ir padaryti juos "pajėgius laisvei",- rašė Rousseau.
"Svarstymuose" Rousseau vienas pirmųjų atkreipė dėmesį į sunkiai žmonėms ir tautoms pakeliamą laisvės naštą, į būtinybę tokiai naštai moraliai pasirengti:
"Laisvė yra sotus, bet sunkiai virškinamas maistas: reikia labai sveikų skrandžių, kad ją ištvertum. Juokiuosi iš tų suniekšėjusių tautų, kurios, sąmokslininkų sukurstytos, drįsta kalbėti apie laisvę, nors jos nesuvokia, bet, turėdamos pilnas vergo ydų širdis, įsivaizduoja, jog pakanka maištauti, kad būtum laisvas. O išdidi ir šventa Laisve! Jei tie vargšai galėtų tave pažinti, jei žinotų, kokia kaina tave įgyja ir saugo, jei jaustų, kiek tavo įstatymai yra rūstesni už sunkų tironų jungą, jų silpnos sielos, aistrų belaisvės, turėtų uždusti, išsigąstų tavęs šimtąkart labiau negu nelaisvės, su siaubu bėgtų nuo tavęs, kaip nuo sunkaus vežimo, galinčio juos sutraiškyti."
Rousseau idealizavo lenkus ir lietuvius kaip laisvos Romos respublikos dorybių ir idealų gynėjus, kaip laisvos tautos tapatybę to meto Europoje dar išsaugojusius žmones. Abiejų Tautų Respublika, pasak jo, galinti atgimti, jei remsis šia savo tapatybe ir ją stiprins.
Rousseau apie XVIII amžiaus Europą:
"Kas ką bekalbėtų, bet šiandien jau nebėra prancūzų, vokiečių, ispanų, net anglų: tėra tik europiečiai. Visų tie patys skoniai, pomėgiai, tie patys papročiai, nes niekam iš jų nesuteikė tautinio pavidalo jokia išskirtinai sava teisė. Visi jie vienodomis sąlygomis elgsis vienodai. <…> Visi kalbės apie viešąjį gėrį, o galvos tik apie save. <…> Perteklius – vienintelė jų ambicija, auksas – vienintelė aistra; būdami tikri, kad už auksą gali turėti viską, ko geidžia, parsiduos pirmajam, kuris panorės juos nusipirkti."
Egidijus Kuprusevicius beda
ta kad patys lenkai buvo ir yra tokie patys grobuonys ir okupantai kaip
ir maskvenai ar kryziuociai...cia ir buvo pagrindine priezastis
Lietuvos zlugimo...beje kacapiniai netgi ir motyvavo tuo kad mus atseit
vaduoja nuo kraugeriu lenku kas buvo tiesa, bet jie kaip visada po
isvadavimo uzvezdavo savu ir pamirsdavo sugrizti namo
Algimantas Grakavinas ...raktinis klausimas - ar mes pajėgūs laisvei?...
Egidijus Kuprusevicius kokia prasme pajegus?
Kivaras Vidmantas Vakarieciai nuo tu laiku pasikeite.Jie nebera tokie godus pinigams.
🙂
🙂
Ričardas Ronkaitis Tokių
žodžių nuo senovės graikų parašyta daug kartų. Problema yra ne dėl
suvokimo, nes tai suvokia visi, o savanaudiškume, taktiniame mąstyme na
gal dar valdymo struktūros baimėje įsileisti pranašesnius už save, ar
bent lygius sau. Tauta šią problemą mato,
todėl per kiekvienus rinkimus myli gelbėtojus. Bėda, kad jie kaip
vietnamo pasakos karžygiai, per porą mėnesių tampa drakonais. Ką tik
perskaičiau str. Apie ekonominę padėtį Rusijoje. Jie užfiksavo, kad per
pastaruosius 25 m augo 1% per metus su 57% infliacija. O tokio žemo
lygio priežastis, kad visa elito energija buvo nukreipta į valdžios
dalinimąsi, o ne į ekonomikos kūrimą. Tai sunaikino privačią iniciatyvą,
konkurenciją, atkūrė sovietizmą. Pas mus situacija analogiška. Tik
naftos dolerius atstoja es pinigai. Jų dėka biurokratinis aparatas
kariauja karus su politikais, politikai su spec. tarnybomis, o
prezidentė iš vis tampa jūrų valdove ir vietoj susitikimo su obama,
pasirenka Marcinkonių bobutes.
Egidijus Kuprusevicius viskas
yra tingejime ir viespatavime, todel komunistai tokius ir naikino,
aisku tuos zemesnio lygmens, nes auksciausio lygio komunistai buvo is to
pacio rato is kurio ir kapitalistinio pasaulio sulai kile
Deividas Juodkojis Niekada dėl laisvės pinigas nebus svaresnis tikram piliečiui ir jis suras ta auksa savo šalyje, bet neieškos pas savetimus.
Kivaras Vidmantas Bet,salyje
kurioje sunku rasti teisingima,sunku jaustis laisvu.Juk zinai,Kad Jei
kam neitiksi,gali ne tik is darbo ismesti,bet ir I kalejima pasodinti.
Jonas Varnagiris Jeigu
jau tas tekstas aktualus, tai norėčiau paklausti, kas tie bajorai ir
kas tie jų broliai, grandinėmis sukaustyti šiais laikais?
Raimondas Gitenis "Laisvė
yra sotus, bet sunkiai virškinamas maistas: reikia labai sveikų
skrandžių, kad ją ištvertum. Juokiuosi iš tų suniekšėjusių tautų,
kurios, sąmokslininkų sukurstytos, drįsta kalbėti apie laisvę, nors jos
nesuvokia, bet, turėdamos pilnas vergo ydų širdis, įsivaizduoja, jog pakanka maištauti, kad būtum laisvas. O išdidi ir šventa Laisve!"
Straibato Eilinis: Juodoji tulpė (pranc. La Tulipe noire ) – 1964 m. sukurtas nuotykių filmas pagal rašytojo Alexandre Dumas to paties pavadinimo romaną. Alain Delon – Žiuljenas / Gijomas de Sent Pre
Nu tas kur blogu vaidino sako. "Laisvė tai kaulas kuris numetamas kad išsilaužytu dantis".
Bijau kad šitas herojus didesnė įtaka padarė. Mūsų laikais.
Straibato Eilinis: Juodoji tulpė (pranc. La Tulipe noire ) – 1964 m. sukurtas nuotykių filmas pagal rašytojo Alexandre Dumas to paties pavadinimo romaną. Alain Delon – Žiuljenas / Gijomas de Sent Pre
Nu tas kur blogu vaidino sako. "Laisvė tai kaulas kuris numetamas kad išsilaužytu dantis".
Bijau kad šitas herojus didesnė įtaka padarė. Mūsų laikais.
Rolandas Prušinskas Jau
kelinta karta prie rašto... ? tačiau grubumo,chamiškumo ,abuojumo,
nepagarbos , ciniškumo,dviveidiškumo, neatjautos ,juodo pavydo ir t.t -
niekaip negali atsisakyti...
Kivaras Vidmantas Tai reiskia,Kad Mokytojai turi perduoti ne tik zinias,o ir moraluma.Bet tam jie turi tai tureti savyje.
Ričardas Ronkaitis Užmirškit
švietimą. Sistema veikia pagal principą - paėmėm 7m, paleisim 18 su
atestatu. Net protingiems vaikams nėra motyvo mokytis, nes pajamos ir
galimybės pas juodadarbį didesnės, nei pas vadybininką, nekalbant apie
viešojo sektoriaus apačioje esančius biurokratus. O vaikai pas mus
pragmatiški. 
😊 Ačiū dievui. Ir saugodami savo psichiką nuo reformuoto švietimo visiškai nesimoko.
😊 Ačiū dievui. Ir saugodami savo psichiką nuo reformuoto švietimo visiškai nesimoko.
Liudvikas Jakimavičius Na
jo. Žinom kuo ir kur baigėsi Jeanas Jacques'as Rousseau laisvė. Ant
ešafotų Prancūzijoje ir prie sienų Rusijos imperijoje. Ateisto laisvė
yra smertis visiems kas laisvę myli.
Algimantas Miknevicius Problema tame,kad mes verčiame abiejų tautų Respubliką,o lenkai supranta,kaip Lenkiją
Ričardas Ronkaitis Liudvikas Jakimavičius. Perdedate sankiulotų filosofinį išsilavinimą. 😊
😊
Kivaras Vidmantas Pragmatizmas
turi ir trukumu.Bendruomeniski gyvunai zutu tape
pragmatiskais.Isivaizduokim bite kuri rado nektaro pilna pieva ir del
pragmatisku sumetimu kitoms nepranesa.
Ričardas Ronkaitis O briedis radęs pievą su 20 patelių, pasididintų šansus laimėti evoliucinę kovą.
Kivaras Vidmantas Taip,Kai kuriose salyse briedziai,Kai kuriose bites 😊Bet,bites gyvena geriau.🙂
😊Bet,bites gyvena geriau.🙂
Ričardas Ronkaitis Kivaras Vidmantas,
nesutiksiu, kad kai kuriose. Teisingiau sakyti, kad silpnesnio
ekonominio lygio šalių gyventojai priversti labiau bendradarbiauti.
Skandinavija išimtis, patvirtinanti taisyklę, nes jos socialinė
struktūra užfiksuota tada, kai jie buvo totaliame skurde.
Kivaras Vidmantas Is Mano stebejimu Ricardai,yra atvirksciai.Labiau dalinasi turtingesniu saliu zmones.
Kivaras Vidmantas Daznai karsta vasaros diena zmones mums atnesa saltos Koka kolos,o ziema karstos arbatos.Kaledoms daznai I vokeli ideda 5-10£.
Kivaras Vidmantas Kartais net 100£
Kivaras Vidmantas As vairuoju siuksleveze.
Ričardas Ronkaitis Gal
jaučiasi apgavę silpnesnį? Moralė keistas dalykas. P.s. darbas
rankomis sukuria didesnes galimybes. Su mano popiergaliu šiukšliavežės
nepatikėtų. Tikčiau tik bakus išpurtyti.
Algimantas Švanys Ką norėta tuom pasakyti,nes laisvės savoką mes visi suprantam skirtingai,kaip ir garbės ar tikėjimo...
Kivaras Vidmantas Ne,Jie nuosirdus.Apgavyste cia nera gerbiama.
Kivaras Vidmantas Atrodo juos labiausiai dziugina tai Kai Jie pradziugina kita.
Algis Kazlauskas Žmogus nepasikeitė nuo Rousseau laikų. Tie patys sunkumai ir godumas.
Kivaras Vidmantas Jeigu
palyginsite save ,skirtingiose gyvenimo etapuose,tai greiciausiai
pamatysite didelius pokycius.Manau Kai kuriose salyse zmones labiau
evoloucionavo,Kai kuriose degradavo.Tai nuolat besikeiciantis
evoliucinis procesas.Tiems kuriems pavyksta islaikyti dvasingumo
dimensija,-pazengia labiau.
Kivaras Vidmantas Idomu kuo siuolaikiniai graikaj skiriasi nuo savo proteviu,europines kulturos kureju?
Dominikas Aleksiūnas Nuostabu viskas 1:1! Stai ka reiskia gilus kilnus saziningas humaniskas mastymas! Aciu Dariau uz teksto paviesinima.
Liutauras Ulevičius studijuojami sėkmingai naudojome anglišką vertimą :)
:)
Egidijus Kuprusevicius "Visi kalbės apie viešąjį gėrį, o galvos tik apie save." politikai naglai meluoti ismoke nuo labai seniai :)
kiek pamenu ir Periklio laikais buvo rasoma tas pats, o ir Aristotelis
su Platonu zymus nes sita zmoniu geruma bande paaiskinti :) geras kaimynas yra mires kaimynas arba bent jau esas po padu bei ikinkytas i pluga :)
:)
kiek pamenu ir Periklio laikais buvo rasoma tas pats, o ir Aristotelis
su Platonu zymus nes sita zmoniu geruma bande paaiskinti :) geras kaimynas yra mires kaimynas arba bent jau esas po padu bei ikinkytas i pluga :)
Alginutė Matorkienė Špakauskaitė Na kaip jei yjungus ekrana atsirandi rusijoj nesurusesi.Tai ,kad neduoda uzmirst .Visas valdymas ir pagal juos
.Ir laidos,sau pagal juos .Mes vis is ju mokomes .Y vakarus neziurim. Net
euro ziniu nematom.
.Ir laidos,sau pagal juos .Mes vis is ju mokomes .Y vakarus neziurim. Net
Viktor Brazauskas O KAS TAS ROUSSEAU
1 minute ago paskelbė Raimond Gitenio
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą