2017 m. balandžio 19 d., trečiadienis

Прибалты не бились и не боролись за свою независимость, отсюда и каша в головах

Военный Строитель: Как достать шенгенскую визу? А то кризис революция это называется. Как он решится? Может какой-нибудь преподаватели какой-нибудь п этой как я-то его называется?.. подскажет? Это американцам нужно было сказать. Когда в Афган входили. Свергать правительство без сильного центра "Талибов".
https://m.facebook.com/story.php…
PatinkaRodyti daugiau emocijų
Komentuoti
Komentarai
Raimondas Gitenis
Raimondas Gitenis https://www.youtube.com/watch?v=XUzt9X5YWAM
2013 m. rugsėjo 19 d.( ketvirtadienį) 17 val. Utenos A. ir M. Miškinių viešosios…
youtube.com

2017 m. balandžio 12 d., trečiadienis

Vincas Krėvė" Galvažudys"


Apsakymas
Skaitmeninta iš knygos:
Vincas Krėvė. Rinktiniai raštai. III tomas. Vilnius: Vaga, 1982.
ISBN 978-5-430-05916-3
Kūrinys suskaitmenintas vykdant ES struktūrinių fondų
remiamą projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro
(5--8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas", 2012
http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/
"-- Jau kad sakau, tai sakau. Aš žinau gerai. Pat-
sai Juknys mano žmonai sakė... Jau aš jam galvą vis
tiek nusuksiu, tegul tik pateks jis mano naguosna.
-- Dievaž, dėde, nebaidyk tu mums piemens! --
neiškentė neįsikišusi kalbon Monika. Kai jisai
pabėgs, tu gi mūsų gyvulių neganysi. Ką gi mes
tada darysime?
-- Tiesa, tu nugąsdinsi jį, o mes liksime be pie-
mens. Kad užmušė, teisman skųsk.
-- Tegu jį šunys skundžia, ne aš. Ką tu gausi iš
tokio elgetos? Ir žmonės gi dabar, ir samdininkai!
Mesk žmogus viską ir eik nuo samdininkų, kur tave
akys veda.
Ir ėmė čia vienas antrai skųstis, kaip dabar sunku
ūkininkui, jei savo darbininko neturi. Samdininko
dabar nei nekliudyk. Tik bėdos sau gausi, ne darbi-
ninką. Išdyko visi jie, be tvarkos. Tau jisai nuostolį
daro arba ir dirba kaip šlapias dega, o tu su žodžiu
bijok jam prasitarti, o ne -- metė tave pačioj darby-
metėj ir nuėjo... Ir viską tai padarė toji prakeikta
Amerika, kad jau ji ten žemėn prasmegtų!..
Ilgai dar jie skundėsi ir pasakojo savo vargus,
keikė Ameriką ir peikė darbininkus
.
16pl.
ziniuradijas.lt

2017 m. balandžio 10 d., pirmadienis

Istorikas Vladas Turčinavičius. Ar Antano Smetonos valdžia galėjo išvengti Lietuvos kapituliacijos?

Raimondas Gitenis Straibato Eilinis: Turėjo glimibe su mušiais pasitraukti į Prūsus. Kaip dares būtų dares Hitleris Stalino sąjunginikas? O dabar buvo kaip. Pas jus Vilniuj. ...Pagal LR BK. Legionierių Ligos atveju.
Raimondas Gitenis
Raimondas Gitenis Straibato Eilinis: Gal kokiam Vokietijos archyve bus. Rastas toks" absurdiškas" scenarijus.

Как Литва Клайпеду фашистам в 1939-м сдала!


Антилитовская линия проводилась и в веймарскую эпоху, но Гитлер, придя к власти, резко ее усилил. Стала активно действовать его агентура в Литве — национал-социалистическая партия в Клайпеде.
rubaltic.ru


Komentarai
Raimis Raimundas
Raimis Raimundas shysty stojko liudei ne ubili v Litve kak komunisty
Raimondas Gitenis
Raimondas Gitenis Straibato Eilinis: Ar ne todėl tiek laiko ant atobuso bilietui nebuvo. Berlinan?
Raimondas Gitenis

Po ko ir užbangavo Lietuvą.

Komentarai
Danutė Jokubeniene
Danutė Jokubeniene Kas nemoka rusiškai: "Lietuvos komjaunimas - LKP talkininkas, kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos įtvirtinimą Lietuvoje 1940-41 m.". Tai bent mokslų daktarė mūsų Seimo vicepirmininkė I.Šaulienė.
Ona Gasiulytė
Ona Gasiulytė Na ir kaip Lietuva gali klestėti? :(.
Rimantas Varnauskas
Rimantas Varnauskas Dėl disertacijos nesiteisina
„Lietuvos komjaunimas, vadovaudamas pažangiam krašto jaunimui, buvo aktyvus 1940 metų socialistinės revoliucijos dalyvis. Komjaunimas padėjo Lietuvos komunistų partijai telkti mases į kovą dėl socialistinės revoliucijos pe
rgalės, Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje, įtikinti jas, jog Tarybų valdžios atkūrimas, Lietuvos TSR įstojimas į TSRS sudėtį yra vienintelis teisingas kelias, garantuojantis Lietuvos nacionalinę nepriklausomybę ir jos sparčią socialinės ir kultūrinės pažangos raidą“, – rašoma disertacijoje „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje 1940-1941 metais“. 1987 metais Vilniaus universitete apgintos disertacijos autorė – Irena Šiaulienė, Nikolajaus, šiuo metu vadovaujanti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai. Šio mokslinio darbo vadovas – Mykolas Burokevičius, neseniai atlikęs dvylikos metų įkalinimo bausmę už antikonstitucinių organizacijų kūrimą.
„Tema buvo labai įdomi. Ji buvo netyrinėta, o pasirinkau labai konkretų laikotarpį. Aišku, vertinant iš šių dienų perspektyvos, viskas atrodo gal kiek kitaip, bet nepamirškite, kad ji buvo pradėta rašyti dar 1982 metais. Tik gerokai vėliau džiaugėmės sulaukę pertvarkos, o iki visų kitų klausimų (šalies nepriklausomybės – aut.) buvo dar gana toli, – tvirtino I.Šiaulienė. – Ar darbo vadovą rinkausi pati? Aš jo net nepažinojau, o laisvės rinktis nebuvo. Žinojau, kad M.Burokevičius buvo reiklus vadovas. Tačiau visi savo disertacijas pas jį apsigindavo sėkmingai. Tačiau darbai turėjo būti parengti geros kondicijos. Kita vertus, ir oponentai buvo ne iš prastųjų – Romas Šarmaitis ir Juozas Bagušauskas.
Nematau didelio reikalo po tiek metų kalbėti apie tą disertaciją. Aiškintis ar teisintis. Ji nostrifikuota ir patvirtinta, – teigė I.Šiaulienė. – Tegu kiti rašo kitaip, teisia komjaunuolius. Tema pagal to meto reikalavimus buvo normali. Komjaunimo įtaka to laiko procesams – nenuneigtas istorinis faktas, galima kalbėti tik apie vertinimus. O jei istoriją laikome politika praeities atžvilgiu, tai jau yra visai kas kita.“
Klausiama, ar nekilo abejonių dėl sovietinės ideologijos štampų ir istorijos iškraipymų, I.Šiaulienė tvirtino, kad jai kildavo ir visada kyla abejonių dėl visų ideologijų, ypač, kai jos tampa propagandos įrankiu. „Niekada nebuvau kraštutinių pažiūrų. Vadovo ne kartą klausiau, kaip elgtis su medžiaga, kuri netelpa į tuometinius parametrus. M.Burokevičius teatsakęs: „Žiūrėkite pati.“ Jei šią disertaciją būtų tekę ginti kokiais 1988 metais, tai niuansai būtų kitokie“, – sakė I.Šiaulienė.
Pareiškus pastabą, kad disertacija parašyta labai sausai, be polėkio, ištisuose puslapiuose vardijant negausių komjaunimo kuopelių narius, I.Šiaulienė kontrargumentavo, kad tai disertacija, paremta gausiais archyviniais šaltiniais, o ne kokia nors novelė. „Jei kalbame apie mokslinį darbą, tai vertinami faktografiniai parametrai, archyvinė medžiaga. Jeigu šiandien naudočiau tą pačią faktografinę medžiagą, tai galėčiau pasakyti ir šį tą naujo, tačiau tuo laiku tokie dalykai netiko. Kokie? Nebuvo viskas vienareikšmiška – žmonės nematė nieko blogo komjaunime, jo švietimo, ugdymo tiksluose. Tai Lietuvoje tikrai buvo aktualu“, – sakė I.Šiaulienė.
Beje, autorei, kuri gana smulkmeniškai suregistravo vos ne kiekvieną kaimo berną, kuris nors šiek tiek prijautė komunistuojantiems elementams, teko pripažinti, kad „Lietuvos komjaunimo organizacijai fašistinio režimo žlugimo išvakarėse priklausė maždaug 1000 narių“. O, anot I.Šiaulienės, Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungai, kurios globėju buvo „fašistinis diktatorius Antanas Smetona“, 1939 metais priklausė maždaug 40 tūkst. narių. Disertacijos autorei teko pripažinti ir „nemalonią“ tiesą, kad „Lietuva, 1940 metais įstodama į TSRS, nebuvo tokia atsilikusi, kaip daugelis Rusijos nacionalinių pakraščių, kuriantis pirmajai daugianacionalinei socialistinei valstybei“.
Vadovas atsimena
„Buvo tokia, prisimenu, – sakė I.Šiaulienės darbo vadovas M.Burokevičius. – Tačiau ją vertinti man nėra patogu. Prisimenu, kad apsigynė tą disertaciją visais balsais. Ji labai intensyviai dirbo, surinko daug medžiagos. Daug pastabų jai neturėjau – jaunas dar buvo žmogus, stengėsi.“ M.Burokevičius, puikiai atsimindamas dvidešimties metų senumo įvykius, tik pasiteiravo, ką jo buvusi doktorantė veikia dabar? Sužinojęs, trumpai nutilo. Gal todėl, kad ne tuo keliu, kokiu būtų norėjęs darbo vadovas, doktorantė pasuko?
O disertacijos rašymo metu jaunoji mokslininkė komunistų partijos ir komjaunimo politiką suprato ir vertino teisingai: „Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai Lietuvos suverenitetui grėsė didžiausias pavojus, lemiamą reikšmę lietuvių tautos istorijai turėjo taiki ir teisinga Tarybų Sąjungos politika. Žlugus buržuazinei dvarininkinei Lenkijai, 1939 metų rugsėjo 17 dieną TSRS įvedė Raudonosios armijos dalinius į Vilniaus kraštą, užkirsdama kelią hitlerininkams užgrobti Vilnių. Tarybų Sąjunga, būdama ištikima ankstesnėms savo sutartims su Lietuva ir norėdama sustiprinti draugystę su ja, pareiškė, kad perduodanti Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą. http://maga.lt/83859
Buvusiųjų kompartijos vadų atžalos sėkmingai įsiliejo į mūsų "elitą". "Kas išryškėjo, ko gero, ir yra viena iš…
maga.lt
Jonas Daujotis
Jonas Daujotis Viešpatie,ir iš kur naglumo turėjimas vis lysti į priekį ... Už tai taip vadinamiems socdemams pyzdėc
Rima Kasparaviciene
Rima Kasparaviciene tIK lIETUVOJ TOKIE AKIBROKSTAI IR IMANOMI. KARTAIS VISAI NESUPRANTU AR JAU CIA LAISVA LIETUVA AR DAR SOVIETINE?
Raimondas Gitenis
Raimondas Gitenis Straibato Eilinis: Vienas iš šito tūkstančio. Komjaunuolių Prie Debeikių Anykščių rajone. Gegužinėje buvo kaip tik Joninės. 1941 Birželio 22 Girdi mato skrenda lėktuvai" Сталинские соколы летят -Stalino ereliai skrenda ". Sužavėtas. Ėgi... ėgi žiuri . Kad kryžiai ant sparnų. Nieko nesakis tik ant dvyračio. Iš kurtai buvo gavęs? Tais laikais brangus buvo. Ir Debeikių pusėn. Kailį išnešė. Sako po karo atsirado. Matyt į priešakines eilės nelindo?.. Į didvyrius taip sąkant. O lėktuvai Panevėžio skrido bombarduoti.
Ona Gasiulytė
Ona Gasiulytė Svarbu - "geros kondicijos"... :(.
Aleksandras Grikėnas
Aleksandras Grikėnas TAI ŠTAI KAS MUS VALDO ! OHO
Aleksandras Grikėnas
Aleksandras Grikėnas TAI ŠTAI KAS MUS VALDO, OHO !
Valentina Peleckienė
Valentina Peleckienė Bet jau 1987 metais buvo labai jaučiama atgimimo nuotaika, tik visiškai aklas ir kurčias galėjo tokią temą ginti
Raimondas Gitenis
Raimondas Gitenis Straibato Eilinis: Buvo ieškomą kas banguotu. Latvijos koks tai veikėjas. Parašė. Kad pas juos Latvijoje kaip supratau kokios tai profkės vadui. Buvo partinis įsakymas. Sukurti Liaudies fronto kuopelia ir kooperatyvą. O pas mus buvo JAV 1988 metų. Pasveikinimas su Vasario 16 -a. Ir Isterijos Visasajunginės ta progą priepuolis. Po ko ir užbangavo Lietuvą. Visasajunginės TSRS.