Apsakymas
Skaitmeninta iš knygos:
Vincas Krėvė. Rinktiniai raštai. III tomas. Vilnius: Vaga, 1982.
ISBN 978-5-430-05916-3
Kūrinys suskaitmenintas vykdant ES struktūrinių fondų
remiamą projektą „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro
(5--8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas", 2012
http://mkp.emokykla.lt/ebiblioteka/ "-- Jau kad sakau, tai sakau. Aš žinau gerai. Pat-
sai Juknys mano žmonai sakė... Jau aš jam galvą vis
tiek nusuksiu, tegul tik pateks jis mano naguosna.
-- Dievaž, dėde, nebaidyk tu mums piemens! --
neiškentė neįsikišusi kalbon Monika. Kai jisai
pabėgs, tu gi mūsų gyvulių neganysi. Ką gi mes
tada darysime?
-- Tiesa, tu nugąsdinsi jį, o mes liksime be pie-
mens. Kad užmušė, teisman skųsk.
-- Tegu jį šunys skundžia, ne aš. Ką tu gausi iš
tokio elgetos? Ir žmonės gi dabar, ir samdininkai!
Mesk žmogus viską ir eik nuo samdininkų, kur tave
akys veda.
Ir ėmė čia vienas antrai skųstis, kaip dabar sunku
ūkininkui, jei savo darbininko neturi. Samdininko
dabar nei nekliudyk. Tik bėdos sau gausi, ne darbi-
ninką. Išdyko visi jie, be tvarkos. Tau jisai nuostolį
daro arba ir dirba kaip šlapias dega, o tu su žodžiu
bijok jam prasitarti, o ne -- metė tave pačioj darby-
metėj ir nuėjo... Ir viską tai padarė toji prakeikta
Amerika, kad jau ji ten žemėn prasmegtų!..
Ilgai dar jie skundėsi ir pasakojo savo vargus,
keikė Ameriką ir peikė darbininkus.
16pl.
