Danutė Jokubeniene pasidalino Jonas Ohman įrašas.
Danutė Jokubeniene Kas
nemoka rusiškai: "Lietuvos komjaunimas - LKP talkininkas, kovojant už
socialistinės revoliucijos pergalę ir jos įtvirtinimą Lietuvoje 1940-41
m.". Tai bent mokslų daktarė mūsų Seimo vicepirmininkė I.Šaulienė.
Ona Gasiulytė Na ir kaip Lietuva gali klestėti? 
:(.
:(.
Rimantas Varnauskas Dėl disertacijos nesiteisina
„Lietuvos komjaunimas, vadovaudamas pažangiam krašto jaunimui, buvo aktyvus 1940 metų socialistinės revoliucijos dalyvis. Komjaunimas padėjo Lietuvos komunistų partijai telkti mases į kovą dėl socialistinės revoliucijos pergalės, Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje, įtikinti jas, jog Tarybų valdžios atkūrimas, Lietuvos TSR įstojimas į TSRS sudėtį yra vienintelis teisingas kelias, garantuojantis Lietuvos nacionalinę nepriklausomybę ir jos sparčią socialinės ir kultūrinės pažangos raidą“, – rašoma disertacijoje „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje 1940-1941 metais“. 1987 metais Vilniaus universitete apgintos disertacijos autorė – Irena Šiaulienė, Nikolajaus, šiuo metu vadovaujanti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai. Šio mokslinio darbo vadovas – Mykolas Burokevičius, neseniai atlikęs dvylikos metų įkalinimo bausmę už antikonstitucinių organizacijų kūrimą.
„Tema buvo labai įdomi. Ji buvo netyrinėta, o pasirinkau labai konkretų laikotarpį. Aišku, vertinant iš šių dienų perspektyvos, viskas atrodo gal kiek kitaip, bet nepamirškite, kad ji buvo pradėta rašyti dar 1982 metais. Tik gerokai vėliau džiaugėmės sulaukę pertvarkos, o iki visų kitų klausimų (šalies nepriklausomybės – aut.) buvo dar gana toli, – tvirtino I.Šiaulienė. – Ar darbo vadovą rinkausi pati? Aš jo net nepažinojau, o laisvės rinktis nebuvo. Žinojau, kad M.Burokevičius buvo reiklus vadovas. Tačiau visi savo disertacijas pas jį apsigindavo sėkmingai. Tačiau darbai turėjo būti parengti geros kondicijos. Kita vertus, ir oponentai buvo ne iš prastųjų – Romas Šarmaitis ir Juozas Bagušauskas.
Nematau didelio reikalo po tiek metų kalbėti apie tą disertaciją. Aiškintis ar teisintis. Ji nostrifikuota ir patvirtinta, – teigė I.Šiaulienė. – Tegu kiti rašo kitaip, teisia komjaunuolius. Tema pagal to meto reikalavimus buvo normali. Komjaunimo įtaka to laiko procesams – nenuneigtas istorinis faktas, galima kalbėti tik apie vertinimus. O jei istoriją laikome politika praeities atžvilgiu, tai jau yra visai kas kita.“
Klausiama, ar nekilo abejonių dėl sovietinės ideologijos štampų ir istorijos iškraipymų, I.Šiaulienė tvirtino, kad jai kildavo ir visada kyla abejonių dėl visų ideologijų, ypač, kai jos tampa propagandos įrankiu. „Niekada nebuvau kraštutinių pažiūrų. Vadovo ne kartą klausiau, kaip elgtis su medžiaga, kuri netelpa į tuometinius parametrus. M.Burokevičius teatsakęs: „Žiūrėkite pati.“ Jei šią disertaciją būtų tekę ginti kokiais 1988 metais, tai niuansai būtų kitokie“, – sakė I.Šiaulienė.
Pareiškus pastabą, kad disertacija parašyta labai sausai, be polėkio, ištisuose puslapiuose vardijant negausių komjaunimo kuopelių narius, I.Šiaulienė kontrargumentavo, kad tai disertacija, paremta gausiais archyviniais šaltiniais, o ne kokia nors novelė. „Jei kalbame apie mokslinį darbą, tai vertinami faktografiniai parametrai, archyvinė medžiaga. Jeigu šiandien naudočiau tą pačią faktografinę medžiagą, tai galėčiau pasakyti ir šį tą naujo, tačiau tuo laiku tokie dalykai netiko. Kokie? Nebuvo viskas vienareikšmiška – žmonės nematė nieko blogo komjaunime, jo švietimo, ugdymo tiksluose. Tai Lietuvoje tikrai buvo aktualu“, – sakė I.Šiaulienė.
Beje, autorei, kuri gana smulkmeniškai suregistravo vos ne kiekvieną kaimo berną, kuris nors šiek tiek prijautė komunistuojantiems elementams, teko pripažinti, kad „Lietuvos komjaunimo organizacijai fašistinio režimo žlugimo išvakarėse priklausė maždaug 1000 narių“. O, anot I.Šiaulienės, Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungai, kurios globėju buvo „fašistinis diktatorius Antanas Smetona“, 1939 metais priklausė maždaug 40 tūkst. narių. Disertacijos autorei teko pripažinti ir „nemalonią“ tiesą, kad „Lietuva, 1940 metais įstodama į TSRS, nebuvo tokia atsilikusi, kaip daugelis Rusijos nacionalinių pakraščių, kuriantis pirmajai daugianacionalinei socialistinei valstybei“.
Vadovas atsimena
„Buvo tokia, prisimenu, – sakė I.Šiaulienės darbo vadovas M.Burokevičius. – Tačiau ją vertinti man nėra patogu. Prisimenu, kad apsigynė tą disertaciją visais balsais. Ji labai intensyviai dirbo, surinko daug medžiagos. Daug pastabų jai neturėjau – jaunas dar buvo žmogus, stengėsi.“ M.Burokevičius, puikiai atsimindamas dvidešimties metų senumo įvykius, tik pasiteiravo, ką jo buvusi doktorantė veikia dabar? Sužinojęs, trumpai nutilo. Gal todėl, kad ne tuo keliu, kokiu būtų norėjęs darbo vadovas, doktorantė pasuko?
O disertacijos rašymo metu jaunoji mokslininkė komunistų partijos ir komjaunimo politiką suprato ir vertino teisingai: „Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai Lietuvos suverenitetui grėsė didžiausias pavojus, lemiamą reikšmę lietuvių tautos istorijai turėjo taiki ir teisinga Tarybų Sąjungos politika. Žlugus buržuazinei dvarininkinei Lenkijai, 1939 metų rugsėjo 17 dieną TSRS įvedė Raudonosios armijos dalinius į Vilniaus kraštą, užkirsdama kelią hitlerininkams užgrobti Vilnių. Tarybų Sąjunga, būdama ištikima ankstesnėms savo sutartims su Lietuva ir norėdama sustiprinti draugystę su ja, pareiškė, kad perduodanti Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą. http://maga.lt/83859
„Lietuvos komjaunimas, vadovaudamas pažangiam krašto jaunimui, buvo aktyvus 1940 metų socialistinės revoliucijos dalyvis. Komjaunimas padėjo Lietuvos komunistų partijai telkti mases į kovą dėl socialistinės revoliucijos pergalės, Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje, įtikinti jas, jog Tarybų valdžios atkūrimas, Lietuvos TSR įstojimas į TSRS sudėtį yra vienintelis teisingas kelias, garantuojantis Lietuvos nacionalinę nepriklausomybę ir jos sparčią socialinės ir kultūrinės pažangos raidą“, – rašoma disertacijoje „Lietuvos komjaunimas – Komunistų partijos pagalbininkas kovojant už socialistinės revoliucijos pergalę ir jos stiprinimą Lietuvoje 1940-1941 metais“. 1987 metais Vilniaus universitete apgintos disertacijos autorė – Irena Šiaulienė, Nikolajaus, šiuo metu vadovaujanti Seimo Socialdemokratų partijos frakcijai. Šio mokslinio darbo vadovas – Mykolas Burokevičius, neseniai atlikęs dvylikos metų įkalinimo bausmę už antikonstitucinių organizacijų kūrimą.
„Tema buvo labai įdomi. Ji buvo netyrinėta, o pasirinkau labai konkretų laikotarpį. Aišku, vertinant iš šių dienų perspektyvos, viskas atrodo gal kiek kitaip, bet nepamirškite, kad ji buvo pradėta rašyti dar 1982 metais. Tik gerokai vėliau džiaugėmės sulaukę pertvarkos, o iki visų kitų klausimų (šalies nepriklausomybės – aut.) buvo dar gana toli, – tvirtino I.Šiaulienė. – Ar darbo vadovą rinkausi pati? Aš jo net nepažinojau, o laisvės rinktis nebuvo. Žinojau, kad M.Burokevičius buvo reiklus vadovas. Tačiau visi savo disertacijas pas jį apsigindavo sėkmingai. Tačiau darbai turėjo būti parengti geros kondicijos. Kita vertus, ir oponentai buvo ne iš prastųjų – Romas Šarmaitis ir Juozas Bagušauskas.
Nematau didelio reikalo po tiek metų kalbėti apie tą disertaciją. Aiškintis ar teisintis. Ji nostrifikuota ir patvirtinta, – teigė I.Šiaulienė. – Tegu kiti rašo kitaip, teisia komjaunuolius. Tema pagal to meto reikalavimus buvo normali. Komjaunimo įtaka to laiko procesams – nenuneigtas istorinis faktas, galima kalbėti tik apie vertinimus. O jei istoriją laikome politika praeities atžvilgiu, tai jau yra visai kas kita.“
Klausiama, ar nekilo abejonių dėl sovietinės ideologijos štampų ir istorijos iškraipymų, I.Šiaulienė tvirtino, kad jai kildavo ir visada kyla abejonių dėl visų ideologijų, ypač, kai jos tampa propagandos įrankiu. „Niekada nebuvau kraštutinių pažiūrų. Vadovo ne kartą klausiau, kaip elgtis su medžiaga, kuri netelpa į tuometinius parametrus. M.Burokevičius teatsakęs: „Žiūrėkite pati.“ Jei šią disertaciją būtų tekę ginti kokiais 1988 metais, tai niuansai būtų kitokie“, – sakė I.Šiaulienė.
Pareiškus pastabą, kad disertacija parašyta labai sausai, be polėkio, ištisuose puslapiuose vardijant negausių komjaunimo kuopelių narius, I.Šiaulienė kontrargumentavo, kad tai disertacija, paremta gausiais archyviniais šaltiniais, o ne kokia nors novelė. „Jei kalbame apie mokslinį darbą, tai vertinami faktografiniai parametrai, archyvinė medžiaga. Jeigu šiandien naudočiau tą pačią faktografinę medžiagą, tai galėčiau pasakyti ir šį tą naujo, tačiau tuo laiku tokie dalykai netiko. Kokie? Nebuvo viskas vienareikšmiška – žmonės nematė nieko blogo komjaunime, jo švietimo, ugdymo tiksluose. Tai Lietuvoje tikrai buvo aktualu“, – sakė I.Šiaulienė.
Beje, autorei, kuri gana smulkmeniškai suregistravo vos ne kiekvieną kaimo berną, kuris nors šiek tiek prijautė komunistuojantiems elementams, teko pripažinti, kad „Lietuvos komjaunimo organizacijai fašistinio režimo žlugimo išvakarėse priklausė maždaug 1000 narių“. O, anot I.Šiaulienės, Jaunųjų ūkininkų ratelių sąjungai, kurios globėju buvo „fašistinis diktatorius Antanas Smetona“, 1939 metais priklausė maždaug 40 tūkst. narių. Disertacijos autorei teko pripažinti ir „nemalonią“ tiesą, kad „Lietuva, 1940 metais įstodama į TSRS, nebuvo tokia atsilikusi, kaip daugelis Rusijos nacionalinių pakraščių, kuriantis pirmajai daugianacionalinei socialistinei valstybei“.
Vadovas atsimena
„Buvo tokia, prisimenu, – sakė I.Šiaulienės darbo vadovas M.Burokevičius. – Tačiau ją vertinti man nėra patogu. Prisimenu, kad apsigynė tą disertaciją visais balsais. Ji labai intensyviai dirbo, surinko daug medžiagos. Daug pastabų jai neturėjau – jaunas dar buvo žmogus, stengėsi.“ M.Burokevičius, puikiai atsimindamas dvidešimties metų senumo įvykius, tik pasiteiravo, ką jo buvusi doktorantė veikia dabar? Sužinojęs, trumpai nutilo. Gal todėl, kad ne tuo keliu, kokiu būtų norėjęs darbo vadovas, doktorantė pasuko?
O disertacijos rašymo metu jaunoji mokslininkė komunistų partijos ir komjaunimo politiką suprato ir vertino teisingai: „Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, kai Lietuvos suverenitetui grėsė didžiausias pavojus, lemiamą reikšmę lietuvių tautos istorijai turėjo taiki ir teisinga Tarybų Sąjungos politika. Žlugus buržuazinei dvarininkinei Lenkijai, 1939 metų rugsėjo 17 dieną TSRS įvedė Raudonosios armijos dalinius į Vilniaus kraštą, užkirsdama kelią hitlerininkams užgrobti Vilnių. Tarybų Sąjunga, būdama ištikima ankstesnėms savo sutartims su Lietuva ir norėdama sustiprinti draugystę su ja, pareiškė, kad perduodanti Lietuvai Vilnių ir Vilniaus kraštą. http://maga.lt/83859
Buvusiųjų kompartijos vadų atžalos sėkmingai įsiliejo į mūsų "elitą". "Kas išryškėjo, ko gero, ir yra viena iš…
maga.lt
Jonas Daujotis Viešpatie,ir iš kur naglumo turėjimas vis lysti į priekį ... Už tai taip vadinamiems socdemams pyzdėc
Rima Kasparaviciene tIK lIETUVOJ TOKIE AKIBROKSTAI IR IMANOMI. KARTAIS VISAI NESUPRANTU AR JAU CIA LAISVA LIETUVA AR DAR SOVIETINE?
Raimondas Gitenis Straibato
Eilinis: Vienas iš šito tūkstančio. Komjaunuolių Prie Debeikių Anykščių
rajone. Gegužinėje buvo kaip tik Joninės. 1941 Birželio 22 Girdi mato
skrenda lėktuvai" Сталинские соколы летят -Stalino ereliai skrenda ".
Sužavėtas. Ėgi... ėgi žiuri . Kad
kryžiai ant sparnų. Nieko nesakis tik ant dvyračio. Iš kurtai buvo
gavęs? Tais laikais brangus buvo. Ir Debeikių pusėn. Kailį išnešė. Sako
po karo atsirado. Matyt į priešakines eilės nelindo?.. Į didvyrius taip
sąkant. O lėktuvai Panevėžio skrido bombarduoti.
Ona Gasiulytė Svarbu - "geros kondicijos"... :(.
:(.
Aleksandras Grikėnas TAI ŠTAI KAS MUS VALDO ! OHO
Aleksandras Grikėnas TAI ŠTAI KAS MUS VALDO, OHO !
Valentina Peleckienė Bet jau 1987 metais buvo labai jaučiama atgimimo nuotaika, tik visiškai aklas ir kurčias galėjo tokią temą ginti
Raimondas Gitenis Straibato
Eilinis: Buvo ieškomą kas banguotu. Latvijos koks tai veikėjas. Parašė.
Kad pas juos Latvijoje kaip supratau kokios tai profkės vadui. Buvo
partinis įsakymas. Sukurti Liaudies fronto kuopelia ir kooperatyvą. O
pas mus buvo JAV 1988 metų. Pasveikinimas su Vasario 16 -a. Ir Isterijos
Visasajunginės ta progą priepuolis. Po ko ir užbangavo Lietuvą.
Visasajunginės TSRS.
Rašykite komentarą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą